Mokytojos Janinos Tarvydienės portretas. Matematinis ir žmogiškasis
Piešiu matematikos mokytojos Janinos Tarvydienės portretą. Kažkada ji moksleivius mokė ieškoti tikimybių savybių, atimti ir sudėti vektorius, spręsti lygtis su kvadratinėmis šaknimis, su sinusais ir kosinusais, su tangentais ir kotangentais, į jaunas moksleivių galvas diegė geometrijos pradmenis ir dar daug kitokių matematikos subtilybių... Chemijos mokytoja Danutė Ramanauskienė labai gerai prisimena mokytojos J.Tarvydienės mintį: ,,Matematiką reikia puoselėti kaip duoną !”Tai jau praeitis, keitėsi laidos, vis kitokį ir kitokį garderobą apsirėdydavo švietimo sistema. Tik žmonės kantriai ėjo savo pasirinktu keliu, nepaisydami absurdiškų nurodymų, santvarkos kaitų. Džiugu, kad šiandien mūsų gimnazijoje yra žmonių, kurie pasirinko matematikos mokytojos specialybę. Mokytoja J.Tarvydienė buvo geras pavyzdys.
Visada prisimenu mokytojus, kurie gimnazijos skaityklai dovanoja senus ir retus leidinius. Džiaugiuosi, kad jiems brangi leidinių su autografais kolekcija, kad jie supranta retų leidinių vertę. Smagu, kai mokytojai atnešę padovanoti knygas, sako, kad leidinių vieta čia, gimnazijos ,,Romuvos“ padalinio skaitykloje.
Rausta klevo lapo pakraštėliai... Jis nukris, bet spalvotas, spindintis rudens šviesa. Nukrito ir bibliotekininkės, pedagogės Aldonos Rasimavičienės paskutinis gyvenimo lapas. 
Laukimas... Jis visuomet pilnas nerimo. Taupumas... Jis irgi turi savas spalvas... Intuicija... Kartais giliai jaučiame, bet taip ir lieka daug kas nepasakyta.
Mintimis piešiu muzikos mokytojos Julijos Vaitonienės paveikslą. Perkratau prisiminimų kertelę. Įdomios būdavo muzikos pamokos ir choro būrelio repeticijos. Gerbiama mokytoja yra pasakojusi, kad jai teko dirbti ir tolimame Suvainiškyje, Rokiškio r. Tuo laiku dirbusią dar Juliją Diponaitę prisimena ir mano mama.