Ilgalaikė stažuotė JAV

Svajonės pildosi. Dalyvavimas #Fulbright TEA (Teacher Excellence Achievement) programoje buvo viena iš jų.

Galiu didžiuotis. Rankoje- programos baigimą patvirtinantys sertifikatai, galvoje- idėjos ir mintys naujoms veikloms, širdyje- šilti jausmai naujiems draugams. Kuomet beveik prieš dvejus metus, padrąsinta bendraminčių iš #LAKMA ir vedama smalsumo, pildžiau dalyvio paraišką, menkai įsivaizdavau, kokia neįkainojama patirtis manęs laukia. Fulbright mokytojų mainų programa – tai viena iš JAV valstybės departamento remiamų iniciatyvų, suburianti pradinių ir vidurinių mokyklų pedagogus iš viso pasaulio į JAV (ir atvirkščiai) profesiniam tobulėjimui, kultūriniams mainams ir bendradarbiavimu grįstam mokymuisi. Tokios programos kaip „Teaching Excellence and Achievement“ (TEA) suteikia galimybių mokytojams dalyvauti akademiniuose seminaruose, stebėti JAV mokyklas ir dalytis savo patirtimi tokiose srityse kaip anglų kalba, matematika, gamtos ir socialiniai mokslai.Šią programą remia JAV valstybės departamento švietimo ir kultūros reikalų biuras (ECA), programą finansuoja JAV vyriausybė,o administruoja IREX.

Dalyvauti 2025 metų pavasario ir rudens sesijose buvo pateikta 3 300 kandidatų paraiškų, finansuotos- 174. Rudens sesijoje dalyvavo 87 mokytojai,kurie semėsi žinių ir plėtė akiratį keturiuose JAV universitetuose.

Patekau tarp 20 dalyvių iš 18 pasaulio šalių(Panamos,Tailando, Mozambiko,Malaizijos, Indijos, Urugvajaus, Sekartvelo, ir kt.) į Šiaurės Karolinos universitetą Grinsboro mieste(UNCG). Šiame universitete studijuoja daugiau nei 18 000 studentų, universitetas siūlo apie 125 studijų sritis. Daugiau kaip šešias savaites teko pabūti studento „kailyje“: nevėluoti, klausytis dėstytojų, įsitraukti į diskusijas ar atlikti tam tikras užduotis. Kuomet grupėje susitinka 18 skirtingų pasaulio šalių atstovai, kiekvienas su savita kultūra ir patirtimi, mokymasis įgauna tarptautinę vertę, jis išeina už auditorijos sienų. Daugiakultūrės aplinkos specifika moko lankstumo ir tolerantiškumo.

Programos veiklos apėmė akademinius užsiėmimus,pilietines-socialines ir kultūrines veiklas,susipažinimą su amerikiečių švietimo sistema lankantis mokyklose, stebint ir vedant pamokas, bendraujant su mokytojais ir mokiniais.

Akademinių sesijų metu buvo paliestos pačios aktualiausios šių dienų švietimo ir visuomenės temos: komunikacija tarp kultūrų, turinio pagrindu paremtas patyriminis mokymas, skaitmeninių platformų ir įrankių panaudojimas mokantis ir mokant, informacinis raštingumas, įtraukusis ugdymas, tvarus vystymasis, DI panaudojimas švietime bei kibernetins saugumas.

Profesorės K. Hytten švietimo filosofijos paskaitose diskutavome apie švietimo tikslus, kodėl mokomės vienų ar kitų dalykų, ar gali būti geras mokytojas be švietimo filosofijos, ar galima išugdyti jauno žmogaus atsakingumą, neleidžiant jam to praktiškai išbandyti, koks skirtumas tarp gero mokinio ir gero besimokančiojo, koks skirtumas tarp "making a living and making a life"( liet. užsidirbti pragyvenimui ir susikurti gyvenimą). „Mažiau mokymo, daugiau mokymosi“- tai į mokinį orientuoto mokymo principas.

Dalijomės mintimis apie gerą mokymą ir mokinių emocinės savijautos įtaką mokymuisi. Pasirodo, sunkumai matematikoje neigiamai veikia ir kalbos mokymąsi. Gilinomės į pamokos planavimo ir klasės vadybos subtilybes. Pasikeitėme klasės valdymo strategijomis, kurios padeda suvaldyti netinkamai besielgiančius mokinius: pozityvaus elgesio naratyvas, protinės veiklos paįvairinimas fizine veikla, kt. Taip pat diskutavome apie vaidinimo svarbą mokantis ir gyvenime. Pasirodo, vaidyba gali puikiai pasitarnauti įveikiant vidines problemas ir nuovargį. Vaidyboje kiekvienas, net ir nežinodamas, kaip gali būt kažkuo daugiau nei yra, daryti tokius dalykus, kurie galbūt ir neegzistuoja, ir tai išlaisvina ir augina kiekvieną žmogų. Nepaprastai smagiai leidome laiką dalyvaudami poeto edukacijoje „Žodžių menas”, kur poezija pynėsi su muzika, o mes mokėmės klausytis ir įsiklausyti, ieškoti paslėptų žinučių ar duotam eilėraščio rėmui sukurti savo versiją. „Poezija yra gyvenimas, o gyvenimas- poezija.“

Programoje didelis dėmesys buvo skiriamas susipažinimui su amerikiečių švietimo sistema. Paskaitose sužinojome, kad JAV neturi vieningos švietimo sistemos, ji kiekvienoje valstijoje yra savita. JAV mokyklos pasižymi daugiakultūre aplinka, čia akcentuojamas mokymas per mokinio kultūrinį pažinimą, dėmesys jo kultūrai padeda geriau pritapti mokymosi aplinkoje ir sėkmingiau mokytis. Tačiau dar jaučiamos rasizmo apraiškos tamsiaodžiams, gajus stereotipas-kuo tamsesnė oda, tuo žemesni pasiekimai. Mokyklose didelis dėmesys skiriamas bendravimui su tėvais, bendruomeniškumui. Rengiami kino vakarai, šventės ir kitokie renginiai.

Kiekvienam stažuotės dalyviui teko stebėti mokyklos veiklas bei pačiam vesti pamokas. Mano patirtis yra susijusi su nedidele D.Hendrison atvykėlių mokykla, joje mokosi apie 150 mokinių (jų skaičius yra sumažėjęs dėl imigrantų politikos JAV), dirba apie 20 mokytojų. Kiekvieno dalyko mokytojas moko ne tik savo dalyko,bet ir anglų kalbos, kuri reikalinga,kad mokinys suprastų patį dalyką. Jei mokytojas be anglų kalbos dar moka ispanų, arabų ar kitą kalbą, tai didelis privalumas. Mokiniai čia mokosi metus, vėliau jie perkeliami į bendras mokyklas. Šios mokyklos trims mokinių klasėms pristačiau savo šalį. Daugelis apie Lietuvą išgirdo pirmą kartą,bet tikiuosi,kad išmokti lietuviški, ,,labas,",,ačiū" ir,,viso gero" bei Vilniaus vardas jiems išliks ilgam. Nenuostabu, kad ir paauglių, ir suaugusiųjų geografijos žinios yra labai prastos, jie nesimoko tokio dalyko mokykloje.

Mokyklose teko stebėti mokytojų bendradarbiavimą, dažnai pamokoje dirba ne vienas mokytojas. O mokiniui su fizine negalia mokytojas skiria papildomą dėmesį. Mokyklos puikiai aprūpintos mokymo ir mokymosi priemonėmis. Kiekvienas mokinys gauna nešiojamą kompiuterį, kurį naudoja tiek mokykloje, tiek namuose. Vidurinėse mokyklose teko stebėti metalo detektorius bei asmens identifikavimo ekranus.Nepaisant to, mokykloje mokiniai turi puikias erdves sportuoti, muzikuoti, kurti. Mokiniai mokykloje gauna pusryčius ir pietus.

Susitikime su Šiaurės Karolinos Gilfordo apygardos mokyklų (127 valstybinės mokyklos) inspektore Dr. Oakley diskutavome apie STEM mokymą, saugios ir įtraukios aplinkos mokyklose kūrimo strategijas, mokomųjų programų prioritetus ir mokymosi rezultatus, mokytojų profesinį tobulėjimą.

Šalia akademinių užsiėmimų norisi paminėti kultūrinius-socialinius renginius: diskusijas apie demokratiją ir bendruomeniškumą, diskusiją su universiteto stipendininkais- būsimais mokytojais, apsilankymą Sudano namuose bei oficialų Fulbright TEA programos atidarymą universiteto alumnų namuose su universiteto dėstytojais priimančiomis šeimomis, apsilankymą naujųjų Šiaurės Karolinos gyventojų centre bei bendruomenės įgalinimo centre, kuriame rūšiavome maisto produktus bei juos išdalinome į centrą atvykusioms šeimoms. Bendruomenės centruose ne tik išdalijamas maistas, bet ir mokomasi, žaidžiama, bendraujama. Teko sudalyvauti ir „Homecoming“ dienose, t.y.buvusių ir esamų universiteto studentų šventėje, kurios metu universiteto stadione deginamas didžiulis laužas, vyksta įvairios sportinės varžybos, koncertai, šokama, tiesiog- švenčiama. Susitikome su Grinsboro savivaldybės atstovais: mero padėjėja Andrea Harell , tarptautinių paslaugų ir kalbos prieinamumo koordinatore Jodie Stanley, žmogaus teisių direktore Love Jones.

Aplankėme Grinsboro tarptautinį pilietinių teisių muziejų, kuris skirtas atminti svarbiausius 1960 m. vasario 1 d. įvykius, kai keturi Šiaurės Karolinos A&T valstybinio universiteto studentai surengė sėdimąjį protestą prie tik baltiesiems skirto pietų prekystalio. Iš istorijos pamokų žinome, kad juodaodžių išsilaisvinimas nebuvo lengvas, jie buvo žeminami, niekinami ir nepelnytai mušami, pvz. jiems buvo atskiros vietos viešajame transporte, tas pats gazuotas vanduo jiems kainavo brangiau nei baltiesiems ir t.t. Džordžijos valstijos sostinėje Atlantoje aplankėme kovotojo už išsilaisvinimą Martino Liuterio Kingo jaunesniojo nacionalinį istorinį parką, Džordžijos botanikos sodus, Coca Colos pasaulį ir Džordžijos akvariumą. Džordžijos akvariumas-tai didžiausias akvariumas JAV ir šeštas pagal dydį pasaulyje. Nepaprastai džiaugiuosi organiztorių suteikta galimybe aplankyti Čikagą,3-ią didžiausią JAV miestą, pasigėrėti pasaulinio meno šedevrais Čikagos meno institute, Millenium parke pasigrožėti „Debesų vartais“ ir Karūnos fontanu, apžvelgti Čikagos miestą ne tik iš apžvalgos rato, bet ir Willio Tower-io 103 aukšto, pasivaikščioti Mičigano ežero krantine bei Mundelein katalikų seminarijos ir Šv.Marijos ant ežero universiteto teritorijose. Įsimintina buvo dienos išvyka į prestižinį Duke universitetą ir K.Duke botanikos sodus Darem mieste. O rudenėjančia gamta mėgavausi išvykoje į Kabančios uolos parką.

Kaip krepšinio šalies atstovei rūpėjo nueiti bent į vienerias NBA varžybas. Ir man pavyko! Grinsbore vyko priešsezoninės varžybos tarp Memfio,,Grizzlies" ir Šarlotės,,Hornets". Šarlotė yra Šiaurės Karolinos miestas, ir čia pragyvenus daugiau nei mėnesį, palaikėme,,Hornets", kaip ir visi aplink sėdintys sirgaliai.,,Hornets" laimėjo rezultatu 145- 116.

Nepaprastai daug visko. Už šią nepakartojamą patirtį esu dėkinga Amerikos vyriausybei ir ambasadai Lietuvoje, IREX , UNCG (Šiaurės Karolinos universitetui Grinsbore), už palaikymą ir supratimą-savo gimnazijos administracijai bei kolegoms. Noriu padrąsinti savo ir kitų mokyklų kolegas- niekada nevėlu tobulėti. Svajokite plačiai, priimkite iššūkius ir mėgaukitės naujomis patirtimis.

Irena Laužadienė, anglų kalbos mokytoja ekspertė