Estijos švietimo ypatumai
Estijos švietimo ypatumai- aukšti mokinių akademiniai rezultatai
Rokiškio ,,Romuvos” gimnazijos mokytojos - L.Rimšienė, R. Valentienė, V.Misiūnienė, L. Pernavienė ir I. Laužadienė-lankėsi Kaapa pagrindinėje mokykloje, netoli Veru miesto, Estijoje. Tai Erasmus+ projekto darbo stebėjimo mobilumas.
Kiekvieną dieną buvo daug veiklų. Susipažinome su nedidele, modernia ir jaukia mokykla, jos erdvėmis ir mokytojais. Mokykloje mokosi 160 mokinių, dirba apie 20 mokytojų. Įprasta, kad vienas mokytojas dėsto kelis mokomuosius dalykus. Mokykla nedidelė, patalpos renovuotos ir išnaudotos taip, kad kiekvienas mokinys atrastų savo erdvę pagal amžių, interesus ar poreikius.
Ne tik stebėjome įvairių dalykų pamokas, bet ir diskutavome su mokytojais bei mokiniais, pristatėme jiems savo gimnaziją, papasakojome apie Rokiškį ir Lietuvą. Džiugu, kad estų mokiniai nemažai žino apie mus, ne vienas yra buvęs Lietuvoje ir netgi ragavęs šaltibarščių.
Pamokose stebėjome mokytojų taikomas metodikas, pamokos struktūrą, mokinių įsitraukimą, grįžtamojo ryšio teikimą ir skaitmeninių įrankių naudojimą.Mokytojai stengiasi taikyti aktyviuosius mokymo(si) metodus, organizuoja darbą porose ir grupelėse. Labiausiai sužavėjo tai, kad kiekviena pamoka glaudžiai siejama su realiu gyvenimu – mokytojai nuolat remiasi pavyzdžiais iš mokinių aplinkos, kasdienybės, praktinių situacijų. Tokia metodika ne tik įtraukia, bet ir padeda mokiniams geriau suprasti, kodėl mokytis verta. Svarbu pastebėti, kad estų mokytojai stengiasi ne tik padėti mokiniui išmokti tam tikrų dalyko sąvokų ar faktų, bet ir skatina mokinius mąstyti kritiškai, analizuoti, lyginti, modeliuoti įvairias galimas situacijas. Į akis krito ir tai, kad mokytojai savo dėmesį ir pastangas skiria tiems, kurie nori mokytis. Mokymosi rezultatai daugiausia priklauso nuo paties mokinio. Jei mokinys ketina tęsti mokslus gimnazijoje (10-12 klasėse), jis turi labai gerai išlaikyti 3 privalomus egzaminus 9-oje klasėje. Nemažai daliai mokinių, kurių rezultatai prastesni dėl žemos mokymosi motyvacijos ar gebėjimų,tenka rinktis profesines mokyklas arba socialinius mokymosi centrus, kuriuose jie mokosi, kad galėtų dirbti profesonalių specialistų padėjėjais.
Švietimo reformos Estijoje nėra tokios dažnos kaip Lietuvoje. Yra parengtos atitinkamų pakopų ugdymo programos, bet mokykla turi laisvę spręsti, kiek vieno ar kito dalyko pamokų skirti kiekvienoje klasėje. Visų dalykų vadovėliai yra parengti nacionalinių autorių ir turi skaitmeninius formatus. Maloniai nustebino tai, kad Estijoje mokiniai aprūpinami vadovėliais, pratybomis, kitomis priemonėmis bei nemokamais pietumis. Nors mokykloje nesiūloma patiekalų įvairovės, dažniausiai tai vienas patiekalas su užkandžiu, tačiau mokiniai su maistu elgiasi pagarbiai.
Įtraukusis ugdymas specialųjų pedagogų prioritetas, dalyko mokytojas tam turi ribotas galimybes. Su itin sudėtingų poreikių mokiniais dirba atskiras žmogus, kuris nuolat būna šalia, stebi ir užtikrina mokinio saugumą. Šioje mokykloje mokinių saugumas ypač svarbus. Mokykloje dažnai keičiamos skambučio melodijos, paremtos estų liaudiškos muzikos motyvais.
Pasisekė sudalyvauti jaukiame ir šventiškame Pavasario koncerte, skirtame mokyklos bendruomenei. Mums, gimnazijos mokytojoms, jau pamiršti tokie momentai, kai vaikai nuo scenos mojuoja savo susirinkusiems tėveliams, nuoširdžiai dainuoja ir šoka. Itin patraukli idėja- prieš ir po koncerto 8-okų surengta pačių pagamintų skanėstų ir užkandžių mugė. Surinktos lėšos bus skirtos klasės ekskursijai. Tai puikus pavyzdys, kaip mokykla ugdo ne tik kūrybiškumą, bet ir verslumą bei bendruomeniškumą.
Mus sužavėjo Veru miesto centras ir šalia miesto esantis Tamula ežeras. Tartu mieste aplankėme Estijos nacionalinį muziejų, architektūrinį šedevrą, pastatytą ant buvusio sovietinės karinės bazės lėktuvų kilimo tako. Pasivaikščiojome po Tartu senamiestį. Nors oras nelepino,mėgavomės naujomis patirtimis ir pažintimis. Rudenį lauksime savo partnerių iš Estijos mokyklos atvykstant į mūsų gimnaziją.
Irena Laužadienė, Erasmus+ gimnazijos projekto vadovė
